KūrybaEilėraštis
trumpai
Mėnulis, lyg dylanti pasaka,
Kuria užsikloju miegodama.
...
Vaikystė sudegė
Ant liepsnojančio gyvenimo aukuro...
...
Lyg Feniksas iš pelenų
Pakilo mano širdis,
Ir nusivaliusi dulkes nusišypsojo.
...
senoje varpinėje
žalvarį ant žaizdro liejo kalvis,
gliaudė graikiškus riešutus
ir į juos mėtė cigarečių nuorūkas,
kalbėjo pats su savimi, bet...
užmiršdavo atsakyti.
...
degantis mobiliojo ekranas viduramžiais
ir aš apkaltinta raganyste.
...
seno autobuso keleiviai,
į užmarštį pasitraukę jų atspindžiai,
batai, vaiduokliškai kaukšintys tylia gatve...
visą tai aš sapnavau šiąnakt.
...
ant lango stiklo mano veidas,
per kurį kiaurai matosi išblyškęs dangus.
kaip kartais norėčiau būti žvaigžde.

Komentarai
neblogai neblogai...
padrikos mintys ....
cia ir yra atskiros mintys
Vertinu atskirai mintis, o ne bendrą kūrinį, nes tie sakinukai tarpusavy visai nesiriša mano galvelėje O šiaip gražu
man patinka rasymo stilius. viduramziu ir dabarties suderinimas-jega, bet veliau per didelis blaskymasi mintyse. nesupratau esmes kurinio
hm..kazkaip..pasimetusi savo mintyse...pirmas ispudys, o siaip
na, gal butu ir neblogai, bet... kodel taip niuriai?...
mmm....zwaigzde.....as tai ne kartasi...o visada noriu but zwaigzde........
Ketvirta ir šešta strofos geros
Undagroundd rašė: perskaiciau ir supratau, kad nesuprantu eilerasciu...
perskaiciau ir supratau, kad nesuprantu eilerasciu...
komentuokit ir vertinkit