KūrybaEilėraštis

Vėlinės


Kai žais naktyje sutema,
Mėnulis nutildys mintis,
Juoduos kapuose ramuma,
Išėjai, tad likai amžina.

Medinis kryžius molėtoje žemėj,
Nėra juk tavęs jau tenai,
Tiktai dūla
Pavargęs senas kūnas.

Bet tau jo nereikia, nebe,
Ne jam aš liepsnelę degu,
Tikiu, iš toli, iš dausų
Leki ne gyvybės apverkti,

Sklendi - pagaliau tau ramu,
Nereik dėl kitų dar gyventi.

Plazdenki, žvakut, neužgesk,
Parodyki kelią tolyn,
Kur židinį kursto mama,
Kur saugūs namai ir šilti.

Nebūsiu lyg šmėkla priklydus,
Nesklęsiu vaiskiu dangumi,
Aš žengsiu keliu be palydos,
Sugrįšiu, namai mylimi.

Komentarai

Sahja

Tikrai Mirtis tiesa pasakė,nelieka nieko daugiau pasakyti,tik pirmas ir paskutinis stulpeliai mane sužavėjo,už juos devyni balai....''''''''''''''''''''''''''''''' '''''''''''''''''''''''''''''''''''''''' '''''''''''''''''''''''''''''''''''''''' '''''''''''''''''''''''''''''''''''''''' '''''''''''''''''''''''''''

Horas

nieko gero ...

Undagroundd

prikolna

Mirtis

man visai patiko pradžia ir pabaiga. kitur dar reikėjo padirbėti. tarp posmų trūksta kažkokio ryšio.