KūrybaDaina
Šiaurės vėjas
Kai neturiu kur dingt mintim lankau tave
Kai norisi pamiršt įsivaizduoju, kad kambary esu viena.
Kai vėjas tampa per stiprus ir negaliu pagauti žvilgsnio,
Aš stoviu kažkokiam būry, tiesiu rankas į viršų.
Jos susilieja su medžių šakom,
Jos tampa po truputį medinės,
Paklydę mano slepiamoj tamsoj jos plėšia širdį iš krūtinės.
Į mane atsisuko šiaurės vėjas...

Komentarai
Naaaais.😃
super grazu 😃 tikrai .
Ar tikrai? 😆
Nuostabu. 😘
Dėkui, kad perskaitei ir labai džiaugiuosi, kad patiko. 😆
Na neapsakomai gražu,tai lyg galėtų būti sapnas,nes parašyta kažkaip mistiškai...Kažko panašaus, jau seniai neužtikau,todėl tik dešimt balų,už šią dainą.....