
Kūrybinės kančios: 300psl parašyta, o ima nervas
Jaučiuosi taip, tarsi pusė manęs būtų išėjus pasivaikščiot, o kita pusė įtemptai mąstytų kaip pakeist visą siužetą.
Jau parašiau daugiau negu 300 psl ir vieną vakarą tiesiog sumąsčiau, kad damn, kažką reikia keisti. Pradėjau perrašinėt dialogus ir galiausiai supratau, kad keisti reikią viską .

Rytoj dar du atsiskaitymai, o apie nieką daugiau neina galvot. ////

Komentarai
Man galimybė Lietuvoje kažką išleisti ir dar užsidirbti kelis pinigus atrodo kažkokia neįmanoma. 😆
na, kodėl gi ne? Visi rašytojai nuo kažko pradedi.
Svajuko dramblionės... :> Lietuvoj su leidyba ne kokia situacija. ;] Be to kas ryžtųsi leisti niekam nežinomos rašytojos (gal čia per skambus žodis 😄 ) knygą?
tikiuosi bus galima įsigyti tavo knygą?;]
Nežinau ar įmanoma numatyti tokius dalykus. Šiandien grįžau į 8 skyrių ir prirašiau dar vieną įvykį, kuris kaip ir suteikia intrigos, na bent jau tikiuosi. Labai norėčiau sutilpti į ~ 350 - 370 psl., bet bus matyti. Ir taip jau rašau 11 šriftu.
O tai kiek numačiusi, turiu omeny, kiek puslapių sudarys knygą?
Turbūt tu teisus. Tik nežinau kaip viską padaryti nebanaliai, bet per daug nekeičiant, nes gaila darbo.
Taip yra dėl to, kad asmenybė keičiasi, bręsta, ir kas vienu metu atrodo puikiai, po kiek laiko pasidaro atgrasu, nes mes tobulėjam savo kūrybos srityje ir mūsų supratimas tobulėja, kūryba bręsta ir ankstesni darbai pradeda atrodyti banalūs.