-Eik, prigaudyk varnų, bus vakarienei.
Išeinu.
Jos sulekia ir glaustosi aplink kojas, murkia, o aš renku ir kemšu į maišą.
Kai buvau maža, jų kaukoles išplaudavau ir išmėtydavau po kaimynų pašto dėžutes.
Grįžtu ir žiūriu pro langą. Tuo tarpu mama jas pešioja.
Žmonės ropinėja kieme ir tiesia rankas į dangų. Užtraukinėju ir atitraukinėju užuolaidas.
-Tik 75% varnų geros, - sako mama. - Kitos papuvusios. Nusivyliau tavim.
- Mama, - sakau.- Aš nevalgau mėsos.
Ji purkštaudama tas papuvusias supjausto ir sudeda ant laikraščio.
-Nunešk tiem davatkėliam.
Nunešu. Bet jie nesijudina. Meldžiasi, iškėlę rankas į dangų. Sėdžiu ant sniego ir laukiu kol sutems. Tada jie, tie žmonės, nuleidžia rankas ir šliaužia į kitą pasaulio pusę.
-Ten šviesu, - sako jie. - O dievas yra tik ten, kur šviesu.
Mama užtraukia užuolaidas ir lauke pasidaro tamsu. Dievas išėjo į kitą pasaulio pusę.
Užmiegu. Sapnuoju, kad pašto dėžutėje randu varnos kaukolę.

Komentarai

FORTUNATAS

jop lama grynas 100%-inis

hip-hop_daughter

Įdomiai labai. Savotiška, man tokie patinka. 9.

Lemna

kas gi sugrįžo..