
Aš bijau. Kartais. (Škac, mirtie)
Bijau.
Labai.
Bijau kūnų be gyvybės.
Bijau mirties pėdsakų ant žemės gulinčiose plunksnose.
Bijau mirties kvapo chrizantemų žieduose.
Bijau mirties, pasislėpusios žmonių šypsenose. Žmonių raukšlėse. Žmonių širdyse.
Bijau lėtų mirties žingsnių, kurie nuilsta jau antram aukšte.
Bijau mirties rankų, spaudžiančių lazdelę.
Bijau girgždančio mirties balso, prašančio užleisti vietą troleibuse.
Bijau mirties kosulio poliklinikoje.
Bijau.
Siaubingai bijau.
Viskas bus gerai.
Aš žinau.
Tik tu nebijok.
Aš bijau, kad mano gyvenimas tilps viename sakinyje.
Vienoje mintyje.
Vienoje saujoje.
Per lengvas mano gyvenimas.
Po galais.
Škac, mirtie, škac.
Škac nuo jų langų, nuo jų durų.
Nekniauk, mirtie, naktimis ant laiptų.
Neplasnok sparnais medžiuose, jiems einant pro šalį.
Neglostyk jų plaukų, pasivertusi rausvu vakaro vėju.
Skrisk šalin.



Komentarai
kiekvienas is musu bijome to ko nesuprantame ir nesame patyre...
turbūt ne..
Hah. Vel tas Hah... Lb grazios mintys ir zodziai... Tik nezinau ar zodis"nebijok" cia prasmingas.
nebijok~~
Baimės akys didelės, nebijok... o kai ji ateis, tada ją vyk šalin
siurbele > man jau perduag mirties. Per daug. Tai kas, kad dar neatėjo, bet labai arti.
tfu, as ir velniskai jos bijau. velniskai.