
Buvusiems? ;D
Klausi kodėl mes visos sukekšėjame po to? Įdomus dalykas. Bet praeinantis. Atsimenu, bėgiojau nuo vieno prie kito su rodos amžinai manyje tūnosiančiu morčium. Klausei, mielasis, ar nebuvo gėda, ar nerūpėjo ką visi galvojo? Cha. Niekas apskritai negalvoja. Jei kartais pagalvoja, tai tik apie save. Gossip is only gossip. Nieko rimto. Kad nebeskaudėtų, tam lėkiojau iš vieno glėbio į kitą, tik tam. O, katinėli.
Ir kaip dar drįsti manyti, kad galėjom būti kartu?
Jei mane pykindavo nuo to imbiero, kurį tu dėdavai visur kur tik galima ir negalima?
Kaip, jei neleisdavai rūkyti lovoje?
Ir kaip, jei viską turėdavau nuspręsti už tave? Juk taip ir likdavo niekas nenuspręsta, mat aš nemoku.
Kaip, jei nekenčiau tavo balso ir katinų, kurie miegodavo prie mūsų lovos? Atsiprašau, dabar tai tik tavo lova.
Atsakyk man, brangusis, kaip?
Atsimeni, kiškeli, sakei, kad netiki meile? O aš pritariau.
Taigi dabar jau tikiu. Kelis mėnesius.
Ir jis, saulele, laukia net kai vėluoju pusvalandį. Ir nepyksta. Rašo man eilėraščius prieš miegą ir nežadina, kai atimu visą kaldrą.
Taigi pamiršk.
Ir net už jokį ferari ar jaguarą. Ne.
P.S. Ir prašau, nebestovėk po langais laukdamas kol parašysiu laišką ir išlanksčiusi lėktuvėlį nusiųsiu tau žemyn.

Komentarai
taip labai... gal net atsispausdinsiu ;]]
mane taip pat priverte syptelti ;]
Taip ir aš tiesiog mielai nusišypsojau. Viskas nuostabu. Kaip ir Tu, ir Tavo rašymas.
Mexeny tad ir šypsokimės Kuo daugiau ;> Jasi šlykštūs dalykai egzistuoja net ir romantikoje Nežinai.. EPItafija ačiū
KUUL parashyta, man patiko !
ir teisingai.. romantika egzistuoja net slyksciuose dalykuose
Privertė nusišypsoti ;] Kažką velnioniškai primena ;] Bet šia geras. Sužavėjo.