@ Didybės manija 3
Uždangsto veidrodžius
skarom auksinėm
nenoriu aš matyt kitų
Save tik vieną
Alsuodamas giliai
ant kelių klaupias
kol nepamoju jam pirštu
tarp plunksnomis kimštų pagalvių
glamonėjant
Užkaista iki begalybės
guli pasirėmęs
ant alkūnės
Kol verdu jam arbatą avietinę
ir visada
iš nugaros tik apkabina
Komentarai
vertinu 10 balų..
teisingai o aš kavą
xixi o as kaip tik tokia geriu
arbata kad gerklės neskaudėtų (:
Paskutinis stulpelis labai gražus ;>