Kažkada ateina tas metas, kai visom savo optimistinėm ląstelėm imi jausti, kad kiekvieną akimirką vis labiau netenki pasaulio.
O gal kad pasaulis netenka tavęs?

Renki nuotraukas su šypsenom. O varge varge, pageltonavusios visos.. Matyt per mažai laiko mirko fiksaže..

Laižai savo laimę nuo asfalto, nuo žolės, nuo smėlio.

Po galais, kodėl kažko netenkame kaip tik tada, kai jo mums labiausiai reikia?

Grįžta paukščiai į namus džiaugsmingai klykaudami.
O norėtųsi iš namų net neišeiti, bet vis tiek einame – o gal, o gal atrasi savo senosios laimės priežastis?
Ne, lietus. Prakeiktas lietus nuplovė jas. Ir vėjas išnešiojo po laukus.

Su žiūronais išieškai kiekvieną peizažo milimetrą – o kas jei ten tavo žingsniai užsilikę?

Prakeikime išdidumą.
Prakeikime.

Beveik išprotėjau. Klykaukit, balandžiai ant antenų, man pavyko. Beveik pavyko. Ir aš pati burkuoju ant palangės.

O neteisingiausia tai, kad prisiminčiau savo laimę nuo vieno žodžio.

Dieve, priversk lūpas prasižioti.

https://img181.echo.cx/img181/7799/ji7pt.jpg

https://img127.echo.cx/img127/928/reikia9nt.jpg

Komentarai

Isfiltruota

Fainos fotkos... Tokios mistines... Atspindi tavo keista vidini pasauli...

Besishypsanti

Melikas ...

Melikas

mile... tik meile....

QueenOfTheDamned

labai grazu..o ta antra foto jrga...labai grazi...

biankas

grazi nuotraka

philia

As irgi susimasciau kazko tai...

Jamz

paskaiciau ir pats labai susimasciau apie visa tai.. puikus zmogus esi...

lintu_girl

grazi ta antra foto

hip-hop_daughter

Grazu...