
Never cry on Sundays
Kol jūs visi Estijoje plaukiojate keltu, ar braidote po ledinę jūrą. Kol jūs juokiatės, kai apsipilate kelnes mineraliniu. O jie perka bealkoholį alų ir įsivaizduoja esą suaugę.
Kol jūs visi sode kalate lentynas, kad po to būtų kur sudėti stiklainius su aviečių uogiene ir obuolių kompotu.
Kol jūs gulite ant gauruoto kilimo ir mylite beprotiškai, o išalkę užsisakote picą ir žiūrėdami trečią komediją iš eilės tariatės, kur pirmiau tranzuosite – į Helsinkį ar Berlyną.
Kol jūs visi laukiate aštuoniolikto, nes tikitės, kad kažkas išpildys pažadus ir atims nekaltybę, kad nereiktų nuleisti akių kitiems kalbant su kuo, kiek ir kur.
Kol jūs nuogi stovite prieš veidrodį ir galvojate, kokie esate negražūs.
Aš bėgioju naktimis pypsint mašinoms, kad galėčiau jus apkabinti. Šlapia lendu į lovą. Persirenginėju prieš langus kaimynams. Vaikštau tik su apatiniais. Rytais negaliu prašnekėti, todėl ir nekalbu. Rūkau balkone, alkūnėmis atsirėmusi į šlapią palangę. Neišmetu nuvytusių tulpių. Noriu fotografuoti. Nieko nelaukiu. Jaučiuos nuostabi. Ir laiminga. Kažkodėl.
Komentarai
O, tai mūsų kaimynai turėtų krykštaut iš džiaugsmo jei gyvendama taip esi laiminga, tada nuostabu (:
ta paskutine pastraipa, kazkuo primena mano gyvenima, tik as nelakstau naktims pypsint masinoms ir rukau ne balkone
super, tikrai lb patiko
graziai cia parasiai =] reiktu ir man taip gyventi..
O, gavau komplimentą! (: ačiū..
..ir dar labai gražiai išreiški savo mintis.