
Pasaulio Gelbėtojai
-Nesėdėk, vaikeli, ant gatvės, sušalsi, - sako.
Vėl tas senukas.
Vėl blizgantys stipinai virš mano galvos.
Lietus iš mano akių dailiai nuslysta skruostais.
Senukas nuvalo.
-Neverk, vaikeli, neverk.
O juk čia tik lietus. Juokiasi jis, man iš akių riedėdamas ir kapsėdamas ant nuogų kojų iš senuko – palaikė mat lietų ašaromis.
Asfaltas geriasi man į odą vis giliau. Ir senuko rankos giliau, vis giliau..
-Iškrypėlis! – rėkia lietus, paraudonavęs iš pykčio. Pabaltavęs.
-Iškrypėlis! - rėkia link mūsų bėgdama moteris.
Ir asfaltas rėkia. Jam skauda, kai moteris smaigsto į jį savo kulniukus.
Kažkur toli bėga senukas su išlindusiais stipinais iš skėčio. Moteris stovi šalia ir verkia. Atplėšiu nuo savęs asfaltą. Visur visur manyje mažytės duobutės.
-Tau skauda, vaikeli? – klausia moteris.
-Ne man, jam skauda, - sakau.
-Taip jam ir reikia, - atsidūsta moteris, galvodama apie senuką.
Bet aš ne apie jį, aš apie asfaltą. Juk jam skauda. Buvo jau beveik besuaugąs su mano kūnu.
Aš bėgu. Moteris iš paskos rėkia, tiesdama man savo paltą.
Dar daugelis man siūlo pagalbos. O aš bėgu.Lietus po truputį suauga su mano nuogu kūnu. Jam sekasi geriau, nei asfaltui. Visas miestas suauga su manim. Tik žmonės ne, jie bijo.
Man nereikia pagalbos, apgailėtini pasaulio gelbėtojai. Jūs nieko negelbėjat. Tai mes gelbėjam jus. Nuolatos.



P.S. čia tik dar vienas gliukas.
Komentarai
grazios kojos ~~~
ai pasakyisu paprastai - GRAZU !
Man patinka zmones, kurie raso dienorascius su prasme .. Saunuole
noras susitapatinti su "bejausmiu" asfaltu. skaudinanti tiesa - jus apgailetini... stipru. man patiko.
jo jau tie gliukai. . . bet zinai netikiu per daug grazus tas gliukas mano tai buna visai negrazus beje -