KūrybaEilėraštis
Be pavadinimo...
Skausmas veriantis širdį
Drasko, plėšo naktimis
Žvaigždės verkia, mėnuo klykia
Nejaugi prasidės toji kankynė?
Antai, aš stoviu čia
Šalimais tavęs
Užuodžiu tavo kraujo kvapą gardų
Nebijau, nūnai prarast savęs
Tačiau už tave atiduočiau net savo kardą brangų
Kai nebėra vilties ir tosios išeities
Kuri nuvestų mus giliai
Kur nėra jokios ten praeities
Širdį veriančiu skausmu
Galbūt ateitis parodys savo?
Galbūt aš vėlgi būsiu tavo?

Komentarai
O man gražus, ir minti radau Man regis šį eilėrašti supras tiktas, kas išgyveno kažkada tai kas čia aprašoma, ar net dabar išgyvena
hm.nu nuoširdu, bet nėra minties užfiksuotos.
grazus bet nelabaj supratau...
kazkaip bishki nesupratau esmes bet sheip neblogai
o apie kokia kankyne čia rašai? truputi nesuprantu.. gal ne man suprast tavo eilerascius..
normaliai...