KūrybaEilėraštis
Sapnai
Kartosiu žodžius aš mintyse
Mirsiu vėl aš sapnuose
Tas jausmas kai skrendi
Malonesnis, nei „Rodos krenti“
Paliesti tavo kūną šaltą aš norėčiau
Pamatyti tas sustingusias akis
Pabučiuoti lūpas aš galėčiau
Ir užverti duris turėčiau
Mirti tyliai, be jokios žinios
Laukti savo nelemtosios pabaigos
Kodėl gi aš, to sapno kaltininkė
Nubausta kalėti ir kankintis?
Visa žinanti mirtis
Ir viską draskanti lemtis
Porelė galima sakyti nebloga
Bet kai esi anapus – nekokia
Manyti galima visaip
Tačiau mirti – ne kitaip
O žinant, kad esi vienas
Žmogus, kuris be sienų
Moka tylėti it žemė
Ir prabilti it angelo balsu
Skambėti mirtinu garsu...

Komentarai
sis eilerastis man nelabai rimavosi... taciau man patiko mintis....
nepravirkes_vaiksto rašė: eilėraštis, manau, nuo nuotaikos priklausantis
eilėraštis, manau, nuo nuotaikos priklausantis
man patiko... kaip sake marciusxx savotiskas, bet man tuo ir zavus
idomus....
savotiskas..........