naktis veja diena
praeitis lieka už sienos
apsipina prisiminimu debesimi
ir tarytum migruojantys i rytus paukščiai
plasdančiai tolsta didmiesčio peizaže


nori pasivyti
tavo norus sudaužiusi vėja
bet kaip visada
suakmenėjusia širdimi ir suirusia siela
lieki ant žemes, nes neturi sparnu


pamirsęs rytoju
klaidžioji po prisiminimų pievą
ieškodamas kadaise pasodintu gėliu
bet deje randi tik sužėlusią žolę
ir keleta pienių žiedų


tada
susidedi nematerialius jausmus
į kioskelyje nusipirkta dienoraštį
uždarai uz savęs atsilapojusias duris
ir veidu pažvelgi
į priešais žengiantį rytojų

------
Dalis manęs pasiliko ten... ten prisiminimiuose... deje, ne visi jie tokie ryškūs. Dalis ju išblėsio...

Komentarai

black_lie_

Na man telieka padekoti... malonu, kad kazkam patiko=D

Rebell

būtų be galo įdomu interpretuot šitą eiliuką "naktis veja dieną", paimiršęs rytojų"... ir paprasta ir gražu.