~akimirkos mintis~
tu vis nori pažinti pasaulį?
neišdegs.
geriau priverk man saują pilko ir purvino sniego
iš penkiakampio laikraščio skiautės.
Ir jei nori pabėgti pro langą,
sulaikys tave siūlai
pliušinių meškiukų,
kurie savo stklinėm raudonai juodom akim
bejausmiai ziures i besiuokiantį vaiką,
negailestingai belaikatį tavo rankas.
Ir jei tu bandysi mane dar prajuokint
as tėkšiu tave
ten kur nebus nei vaiko, nei meškių, nei tavo ašarų,
o tik krauju pasruvusios mano lūpos, kurios, kad ir kiek laukdamos banalybes,
nesugebėjo prabilt, ištarti nė žodžio.
Ir jei tu dar kaltinsi mane tuo kas seniai buvo,
tada sudrąskysiu save i tūkstantį
juodų plunksnų, laukusių, kol galės nusileisti ant tavo kūno,
kuris šaltas, bejausmis gules mėlyno kraujo baloj.

Komentarai
heh, aš kažkada viename savo diare rašiau apie juodą kraują..
uoj, aristokratais
nea, su aritokratais čia nieko bendra neturi šiaip, mėlyna, kaip rašalas
hmz.. aristokratijos nemėgimas čia ar kas? (aš apie mėyno kraujo balą) (; šiaip čia gal ir turėtų rodytis pikta rašliava, bet man taip nesirodo