Tarp sienų keturių kambaryje sėdėjau
ir laukiau savosios lemties
kol diena tu su saulę atėjęs
pasiėmei mane : ''gana, neliūdėk''

ir štai tas jausmas širdyje
toks šaltas ir niūrus
nereik, prašau, palik mane
užtenka man jausmų

sakei, kad reik meilės ir džiaugsmo, spalvotų sapnų
bet man juk tas pats, nieks nebesvarbu
tik kai išėjai pamačiau kaip blogai
kai nejauti ir nieko nematai

ir štai tas jausmas širdyje
toks šaltas ir niūrus
nereik, prašau, palik mane
užtenka man jausmų

Komentarai

roksas

ko dar tikites? juk kuriama sau! vienus tai paliecia, kitus ne. jausmas - svarbiausia. o jie visu vienodi (ar panasus), todel ir atrodo banalus.

Velvet_rain_drops

Patiko tik pirmosios dvi eilutės.Už ką ir 3 balai.

hadi

šitie žodžiai kažkur girdėti, jei neklystu panašus yra eilėraštis...

SaDnEsS

Na man tai labiau panasu i eilerasti negu i daina ir kazkaip neisivaizduoju teksto su muzika,bet seip visai neblogai

melancholija

Dar viena nuvalkiota mintis istempta is supelyjusio kapo naujam gyvenimui...

extramerga

zhodzhiai primena kazhkokia nauja atlantos daina....

alamanda

stulpelio pakartojimas dar nereiksia, kad tekstas yra daina. neisivaizduoju, kokia muzika gali tikti sitam eilerasciui. visu antra, per ziuriai balnalu, nu jau nebeimanoma nuo to paties pet ta pati... zodziu, ne daugiau kaip 7, nes nieko naujo ar kazko labai jau imantras nepasakei