sveikas,
labai norejau tiesiog issipasakoti. taip taip, matyt man demesio trukumas. matyt labai sunku. matyt paskutiniu metu vos pradejus kalbeti apie save, salia esantys nukreipia situacija i save, apie save. zinai juk... o kartais man net nereikia pradet kalbeti. matyt zmonems patinka issikalbeti man. galbut. smagu, zinoma. tiesiog pritruko tokio issikalbejimo kad man geriau butu.kad as kalbeciau ir tiesiog nuplauciau visa suda nuo savo krutines,,, ... ,,,
zinai gi...
is kitos puses ziauru yra suprasti jog del tavo klaikios nuotaikos kencia kiti zmones, na supranti, jie juk laimingi, o as negaliu ziureti i ta laime. jie mato kad man blogai, ir jiems del to blogai... gera, kad zmones vistik rupinasi manimi, bando mane suprasti kuomet net as saves nesuprantu, taciau yra ziauru, kuomet nepakeli saves su visomis emocijomis, ir zmogus, kuris turi viska ir yra laimingas, tampa nelaimingu , greiciausiai netgi jauciasi kaltas del to kad man bloga,,,,
zinai, galvojau kad esu duobej. nezinau kodel. vienisumas? taip, ir vienisumas. bet ar tai esminis dalykas - nezinau. manau, labiau imponuoja tas dalykas, jog nesugebu buti viena tiesiog, priimti visko kaip yra. juk visad svajojau apie tobulybe seimoje, santykiuose. juk tevo neigimas trbt tik tai ir parodo, jog zmogus, kuriam del to skaudu neigia viska, kas yra blogai, nepriimtina. zmoniu laidojimas savyje tik grauzia is vidaus.jei man nebutu skaudu mastyti apie tas laimingas seimas, pilnas seimas, jei nebutu skaudu matyti kaip elgiasi tevai su savo vaikais, galbut dabar viskas butu kitaip. galbut nebijociau likti viena. juk trbt ko labiausia bijau savo gyvenime - gyventi viena. taip... po 50 metu - su kruva sunu ir kaciu kazkokiam bute vilniuje, kuomet vaiksciociau su nutrintomis slepetemis ir neaiskios spalvos plaukais, o namai smirdetu katemis ir rukalais, mat rukyciau be paliovos po pakeli i diena,,,, uzeitu laimingai istekeje senutes drauges (as buciau totali senmerge boba), prigertumem, ir as eilini karta prisizadeciau nieko nesakyti ju vyrams, nes ir jos kartu uztrauktu dumeli, nors joms to vyrai neleistu. tuo metu, kuomet jos rukytu ir bijotu kad neuzuostu ju senukai, jausciausi pranasesne, nes man, mat, gyvenimo niekas neaiskina ir galiu rukyt iki apsivemimo. ,,,,, .... ,,,, jo.... ir vis kartosiu daede,,,,, naciort....
as apgailetina...
zinai, man bloga buvo visa savaite. norejosi nesikelti is lovos, nieko nedaryti, tik guleti ir ziureti i lubas. arba vemti. tiesiog vemti. vien del to kad man labai bloga ir nezinojau nei del ko konkreciai, nei ka man daryti, kaip nustoti taip jaustis. susigalvotos priezastys del ko man blogai pasirode antraeiles.
zinai, vis tik laukiu to kaledinio stebuklo. laukiu kad viskas bus gerai - ne esminiu pokyciu isoreje, o esminiu pokyciu viduje. zinoma, pokyciu isoreje taip pat neatsisakyciau. taciau pirmiausia noriu jaustis gerai.
nelaukiu kaledu, nauju metu. neturiu jokios sventines nuotaikos. neturiu jokio noro puostis,sedet laiminga ir issiviepus. taip, man smagu nes dovanosiu dovanas. tiesa pasakius tik del to ir smagu... naujieji nusimato nekokie. oi nekokie. svesiu arba: a) sededama vien prie nemuno ir gerdama b)pas ex. nenoriu as ten. taip, bus visi draugai, bet jau apturejau viena patirti kuomet sventi su buvusiuoju. ir man gali sneketi ka nori, praeitais metais irgi sake kad viskas bus gerai. db ve tas pats - ir vel "viskas bus gerai". taigi zinau kad nebus. nezinau ar rinktis draugus ir barnius ar vienatve ir ramybe su asaromis.
buna ir blogiau. stai afrikoje vaikai badauja, buna zmones be galuniu, buna like be artimuju ar neturintys kur gyventi. taip taip....
ex.... vistik....
jaukiu linksmu ir laimingu....

Komentarai

ep

na as tarkim tave isklausiau laimingesniu tau naujuju metu