
Dienoraštis #28483

Atrasdamas save kaip egzistenciją, žmogus pirmąkart įgyja ir savo laisvę. Laisvė, pagal egzistencializmą, yra tai, kad žmogus nebūtų kaip daiktas, besiformuojantis dėl gamtinio arba socialinio būtinumo, o „pasirinktų“ save patį, formuotų save kiekvienu savo veiksmu ir poelgiu. Tuo būdu laisvas žmogus atsako už viską, ką jis padarė, ir neteisina savęs „aplinkybėmis“. Kaltės už viską, kas vyksta aplink jį, jausmas — tai laisvo žmogaus jausmas (N. Berdiajevas).
Komentarai
bona_sforca rašė:Arba visi klystam. 😘
Aš tai visada teisus 😄
Arba visi klystam. 😘
uhu... tada mes visi teisus... ir pasaulyje taika
bue_grapeo, filosofija toks dalykas, kad nebūna teisių ir neteisių... visos teorijos savyje turi ir tiesos, ir spragų. Taip kad gerai, kad nesutinki.
nelabai sutinku... nes dazniausiai laisvas zmogus atsako tik uzsavo poelgius ar patys to noredami. bei jiems nerupi kitu nuomone. jie(dazniausiai) nesideda prie "bandos".... be to tam tikros aplinkybes suklosto vienaip ar kitaip musu gyvenimus.... nu zodziu... cia as taip manau...nzn ar as teisi, bet taip manau.