Aš labai džiaugiuos, jog visgi kitais metais aš žūt būt lėksiu laukan iš namų kur nors, kur manęs laukia šviesi ateitis. Sunki bei maloniai varginanti. Nebebus tos kontrolės, nebebus kvailų mažių pusseserių, kurios visais įmanomais būdais mane užknisa. Atsiribosiu nuo savo baimių, atsiribosiu nuo to pasaulio, kuriame dabar gyvenu. Abejoju, ar aš to pasiilgsiu, nes visgi nenorėčiau. Aš turiu savų siekių bei svajonių. Netrokštu, jog kas nors man trukdytų. Ir aš dėsiu ant visų. Dėsiu ant įkyrių močiučių, suknisto daržo kaime, kurį pastoviai reikia ravėti, dėsiu ant pusseserių, dėsiu ant visko. Ir tada išvažiuosiu. Ir tiek jūs mane tematysite. Bet aš kartais grįšiu. Kalėdoms. O gal ir Vėlykoms. Aš pagalvosiu...

Jis (miestas) manęs laukia...
|
Komentarai
Wohoo... Pas mane varysi 😘
hole>> tikrai lauksi?😘 Ok, aš ateisiu😆
aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto 😄
Manęs taip pat. Netgi rytoj!!