Sumišusios sielos pakrantė Nr.1
Ir pamaldžiai atgailauji
Savo mintim
Sąžinės krantus skalauji
Klaidas pripažįsti
Kaip visada tu klysti
Tave jie teisia
Bando taisyti
Pradeda aiškinti
Ką reik daryti
Kaip mąstyti, kvepuoti, nuryti
Išspjauti, vėl sukramtyti
Tu pripažįsti, teisūs visi
Savęs neatpažįsti
Kaip tu leidai sau taip giliai nusiristi
Skaudžiai ant kelių parkristi
Jau per vėlu kažką keisti
Reikai gyventi ir melstis
Gal dangus atsiųs man palaimą
Pasijusčiau kaip kadais nebuvau
Aš kalbėsiu rytojaus laime
Kurios dar neradau...
... o jie bando mane suryti...
Komentarai