KūrybaEilėraštis
Sąmojo Equalizer'is arba Siela Palieka Kūną
Dantys baigia pūti,
Visai nebeatpažįstu savęs.
Žodžiai sklinda iš burnos,
Rodos, kaip iš kokio gatvės valkatos.
Paakiai pamėlo iš jaudulio
Kad radau ant šaligatvio
Šuns apgriaužtą mėsgalį...
Skrandis nebeatlieka savo pareigų,
Ką suėdu, nors taip retai būna
Tuoj pat iššiku.
Rankos patapo kūdos kaip šakaliai
Ir nekiek nemanevringesnės už pastaruosius.
Tik guli šalia sustagarėjusio kūno
Apaugusios stora žieve.
Trečią koją glaudžiu prie šono
Tikėdamasis, kad ji man padės
Nueiti į išvietę,
Bet nei rankos, nei galva nejuda.
Žarnos atliko paskutinį savo darbą -
Apsimyžau vietoje...
Bent sušildžiau savo nebeturintį
Jegų drebėti kūną.
Šviesos palaipsniui ima gęsti,
Nors jau negaliu atskirt
Gal tai mano akys merkiasi...
Užkrešėję akių obuoliai
Jau neatskiria vaizdo.
Kairiuoju skruostu dar sugebu pajust
Kažkieno šiltą delną.
Veikiausiai tas žmogus man ir užmerkė akis,
Bet ausys nieko negirdi
Nesuprantu kaip dar mano smegenys nepraranda
Nuovokos visa tai suvokt.
Nors kraujas išbėgęs pro visas kūno angas
Jų nepasiekia jau keletą valandų.
Staiga pasijutau lengvas kaip pūkelis
Lyg būtų visą kūną amputavę
Ir palikę tik priekinę smegenų dalį,
Kurios atsakingos už mąstymą.
Galimas daiktas kad as jau dvasia iškeliavau
Nors nieko nejaučiu,
Bet kogero taip ir turėtų būt -
Būnant niekuo, kažką jaust gan sudėtinga.
Komentarai
jop visokiu zmoniu yra ir visokiu reikia,mesla rasai kaip ir s........... darai.nx tokiu kai tu dauk...........is 100 tik 1 zmogus bent i savaite karta tik pagalvoja ziuredamas i kita zmogu kaip jisai jauciasi ka isai daro kam jisai visa tai daro................