Viršūnė to kalno į kurį svajoju įkopti dar taip toli… Iki jos dar neišmatuojamas atstumas, kuriame bus visko… Ir nesekmių, ir pakilimų… Ir skausmo, ir džiugesio… Ir nevilties, ir tikėjimo… Ir baimės, ir laimės… Bus noras grįžti atgal, kurį nugalės nenumaldomas troškimas pasiekti tai apie ką svajojau, pažiūrėti į viską iš aukštai ir suprasti, jog viskas ko taip norėjau virto realybe…
Aš ne iš tų, kurie apsisuka ir pasitraukia iš kelio dar nė nepasiekę pusiaukelės… Aš ta, kuri bet kokiu būdu nueina iki finišo linijos… Aš per daug įsimylėjau pergalės jausmą, kad praleisčiau progą vėl su juo susidurti akis į akį… Aš per daug gerai žinau ko noriu iš gyvenimo, kad iš jo to nereikalaučiau… aš pernelyg daug skaičiau knygų, kad nežinočiau kaip viskas turi baigtis… aš per daug girdėjau dainų, kad nesuprasčiau, koks banalus yra visų gyvenimas ir kad jį reikia keisti… Nes žmonės yra užrištomis akimis ir nemato savo gyvenimo viršūnių… Todėl atsiriškite raiščius, patraukite juos nuo akių… Nes gyvenimas turi kažkuo remtis, jis negali tekėti lyg lygumų upė… Gyvenimas, tai kalnų upė…

Komentarai

keturkampas_nulis

Svarbu ne tikslas, o procesas.... O vieną dieną Žmonės pagaliau praregi ir, visuose sunkumuose, įvertina daugelį dalykų.

imperfect_sky

Dauguma jei mato savo kelyje bent viena stiklo suke,toliau nebekeliauja manydami,jog susizeis ir toliau trugdziu bus dar daugiau.Baigia kelione net jos neipusejus,o buna,jog net prie finiso susmunka ir jei tai kalnas,ritasi zemyn.Nedaugelis nepaisant visko yra uztikrinti,jog jiem pavyks ikopt i virsune..tu teisi, gyvenimas tai tikrai kalnu upe,jei galima taip issireikst.Mes turim kovot ir siekt savo svajoniu realizavimu! Tu Saunuole! Turi nepaprasta Dievo tau skirta dovana,tiket ir nepasiduot!