Dienoraštis #23466

Dvi valandos. Eisiu toliau skaityti gyvenimus. Dabar vėl arbata, nes lietų vis dar jaučiu ant savęs... savyje... truputis braškių imitacijos ir išnaikintos lūpos...

Aš sustingau ir įsiklausiau į krebždesį, kuris vis garsėjo ir garsėjo... aš tegalėjau stovėti... visi mano kūno raumenukai buvo tarytum sutraukti skausmingo mėšlungio... krebždesys vis artinosi prie manęs.... bet aš nebijau...

P.S. Buvau pradėjusi pamiršti, kad man patinka saldumynai.......

Komentarai

peteliske

jau skaniau kava ir sokoladas o lieus man patinka, kai nelyja ant manes ir nesugriauna planu