KūrybaEilėraštis

Mes Einam.



Einam, mes einam, į tolimą šalį,
Ne pasakų šalį, ne laimės ieškot,
Nes laimė mūs kelias,
Nes šiepiasi saulė ir žydi danguj
Debesėlių pasaulis,
Mes einam, mes juokiames,
Su laime ir ašaromis.
Mes esam, mes šypsomės,
Žmonės, juk žemė mums..
Po kojomis verias kelių begalybė,
Kur kryžkelės ten smagi nežinomybė.
Mes einam,mes stovime,
Be Žodžių prasmės nebus,
Kalbėsim, kol vėjas nubus,
Išnešios istorijas,
Papasakos potyrius,
Mes parodysim Jums kur dangus,
Kur žvaigždžių šiluma
Atspindėta nuo saulės
Į mūsų pasaulį.. jis ritasi žemyn ,
bet vėl gerai Bus, kada nors...
Mes einam, mes juokiamės,
Mes mylim, mes bundame...
Mes esam kartu.
Nuo ryto lyg vakaro.
Kas nakt po saule šia
Po mėnuliu apsvaigusiu,
Net jei baigiasi eilės.
Jei imam nueinam vis šalin,
Jei atstūmiam vėjo gūsiu.
Mes einam kartu.
Ir nematom nejaučiam.
Apgauti šiluma iš draugystės
Tyloj ar triukšme gimusios.
Po pasaulį, aptemdytą,
Begalybė kelių,
Bet mes einam kartu.



(dedikuoju Draugams)

Komentarai

Silentist

Holy dolly! Turbūt tavo eilėraščių vienu prisėdimu, nes šitas atrodo lyg per prievarta sudėliotas ir labai netaikliai užkaišiotas. Jis, aišku, gali būti ironiškas. Jis gali būti dedikuotas Draugams, bet holy sh!t na ir silpnas šis saulės-pasaulis & rytas-lyg-vakaras