Delnuose tik du žodžiai ir jų raidės byra pro pirštus it smėlis, tai laikas... laiko tėkmė...

ir atrodo akimirkai viskas, kas yra už manęs sunyksta, nublanksta.. sugniaužiu kumščius, eilinį sykį, lyg bandydama išsaugoti tai, kas liko, ir atleidžiu,ištiesiu delnus... lieka kelios raidės, paskubėjau... nesugebėjau, neturėjau...
ir suneriu delnus lyg maldai, mintyse tuščia. aplink - ramu, tik aidi muzika, beveik visu garsu, ir ko aš šiandien noriu, apie ką galvoju? kur mano mintys plaukia, ko akys nepakyla nuo kompiuterio klaviatūros, kodėl.. kodėl.. kodėl... šimtai variantų atsakyti. ne. nė vieno nerandu, deja..

.....

duokš ranką ir eime, jau nebegrįšim čia, atsisuk atgal, apsidairyk, tai buvo Tavo gyvenimas, kiek daug visko matei, jautei, išgyvenai.,. Tu viso to pasiilgsi, ir jei neverksi, eime... o jei verksi, jei velniškai velniškai ilgėsiesi, geriau lik... nereikia Tavo verkiančių iš nevilties akių ateityje, jos turi spinduliuoti laimę, džiaugsmą... turi nesigailėti, turi jaust - geriausia ką patirt galėjau aš patyriau, o tai,kas buvo negerai...svarbu, kad pasimokiau, ar ne taip? ir kai nušvinta Tavo akys, ką mato, na sakyk ką mato? ar tik ne ateities šviesas, ar ne žibintų naktyje liepsnas, ar akis kitų žmonių, kurios žavėtųsi ir šauktų iš paskos - kur Tu?
ir lėtais ramiais žingsniukais, man iš paskos seki, nesižvalgydamas atgal, vis keldamas akis aukštyn į dangų, vai prikalbėjau, nujaučiau, kad klyst galiu, nes būna, būna, pasitaiko... gyvenime darau klaidų, iš kelio neveda manęs, nesu jame, aš klystkeliais bėgioju, aklagatvius ir kryžkeles vis prieinu... žvalgaus atgal, su nerimu ir nusivylimu, o po kiek laiko su drąsa, nauja kliūtis įveikta/apeita... kas eitų su manim bet kur? žinodamas, kad nieko gero būt negali...

akis plačiai pramerkei, pasukai į šalį..


ir du šimtai žodžių Tau iš paskos bėgo, pavyti norėjo, sustabdyti ketino, bet nespėjo, nespėjo... Tu į greitkely ėjai.. ten važiavo mašinos.. ir Tų žodžių nė vieno neliko...

Liūdesy... (tolumoj nuaidėjo) ak, nejau jis supyko??

.....


kam reikia žodžių, kai užtenka paduot ranką ir apkabinti? nusišypsoti? vis gi reikia, Visko reikia. Beveik.
o aš. jau turbūt nebeturiu To,kas padėtų daryt tai,ką noriu..

Komentarai