KūrybaEilėraštis

Tik Žodžiai.


Skruostais byrančios ašaros,
Akys, laimės nematančios,
Rankos nuo gyvenimo pavargusios,
Tyla, kurią žodžiai nužudo,
Vėjas, kurio dėka širdis nubudo,
Beprasmiškai lekiantis mano laikas,
Iš ko susideda neapykantos bei
Liūdesio įniršiu dvelkiantis maistas?

Meilės ieškojimai ir išklydimai,
Gyvenimo kryžkelėj trumpi sustojimai,
Nesibaigiantis nuo tiesos bėgimas,
Kitiems davimas ir atsidavimas,
Alsavimas juoko ilgesiu,
Rėkimas mirčiai į akis...

Apgailėtinos draugystės pabaiga,
Tikėjimas naujos pradžios pradžia,
Pažadas, žinant, kad neištesėsi,
Jog amžinai padėt galėsi,
Žodžiai, įkvepiantis gyvenimą,
Pastatantys ant kojų,
Net jei paveikė žiaurus negalavimas,
Žodžiai, žudantys gyvenimą,
Nes atėmė viltį,
Bei įžeidė širdį.

Eilėraštis,
Apie tai, kaip bėga jis,
Atsiraitojęs rankoves upelio link,
Kad sugautų saulę besileidžiančią
Lediniam vandeny
Ir nudažančią ugnimi dangų,
Kurio nepasieks jo pavargusios rankos..

Su vėjo nuplyšusia bure nuskrenda
Ir mano pačios viltys bei svajonės
Ramiai garuojantys norai
Ir viskas į jūros gelmes krenta,
Be gailesčio prarys ji mano mantą
Ir mane.

Komentarai

indrutea77

Labai daug minčių sudėta į vieną eilėraštį, tačiau džiugu, kad nesijaučia minties šokinėjimų ryškių. (Y)