KūrybaEilėraštis

Netikėtai užklupusios mintys


Aš išjausiu save
ant virpančių
drugio sparnų,
ant voratinklio
gijų nukrisiu
bespalviu lašu.

Aš išrėksiu
save laukuose
paklaidintų minčių
ir sudegsiu
glėby sidabrinių
pajūrio smilčių.

Aš paliksiu
pėdas ant
pavasario
šalto delnų
ir surinksiu
dulkes nuo
apleisto
baro stalų.

Kai alaus
bokale nebeliks
geltonų burbulų,
aš išeisiu
iš čia
į medžioklę
laukinių arklių

-------------------

Ir kaip gaila rudens,
kad užmigo ant lapų šlapių
ir nors šauktas ilgai,
jis medžioklėn nespėjo kartu.

Komentarai