Dienoraštis #35278
Nežinau, ką daryti, kyla visokios mintys apie studijų metimą, kažkaip nesijaučiu gerai studijuodamas. Gal ta skola sukėlė sąmyšį mano galvoje?
Bet, ką daryčiau metęs? Išvažiuočiau, kur dirbti ir turbūt daugiau niekur nestudijuočiau.
BLED.

Komentarai
RockPrincess rašė: O tai dabar nemokamos? Kartais jei mestum, nereikėtų sumokėt už tai, kad mokeisi?
Princess>Nemokamai aš. Vat nežinau, ar tektų sumokėti ar ne, kiek klausinėjau, tai visi skirtingai sako, lig pusė kainos reikia, lig nieko. Green>O aš maniau, kad ta tokia krizė ištinka dažniausiai kokiam antro kurso pabaigoje, trerčiam kurse. Nu aš galvoju, jog geriau būtų dar palaukti, gal vis labiau patiks, nes vis tiek, metęs dabar, jau sunku būtų kažką galvoti, ta prasme, kitur tai nebeįstočiau, tik nuo kitų naujų mokslo metų.
😃)) pazistamas jausmas. speju, visi pirmakursiai pagalvoja, ir ne karta, kad noretusi mesti. net ir as, kai svajojau apie tai kur noriu stoti nuo 15likos metu, labai labai rimtai galvojau, kad gal bizki apsigavau. bet blemba, nera lengviausias kelias testi ka pradedi, tai ir tiketis, kad visada bus labai lengva irgi nereiketu. dabar del tu pertrauku ir metimu(is drauges patirties) - po dvylikos klasiu 'dare pertrauka', isvaziavo i londona 'bizki' padirbti, istojo i londono univera, po savaites studiju mete mokslus, nes nepatiko ir iki dabar dirba valytoja ir nezino ko nori. sake stos dabar jau lietuvoj nuo rudens. kur - niekam neaisku. nu, juokingai graudi istorija. as irgi labai nesiulyciau mesti studiju nezinodamas kur nori toliau padeti save. bus dar sunkiau ir nemegsi saves. ziu, gal praeis dar bizki laiko, ir prades visai patikti ir dabartines, ir problemos nebeliks.
O tai dabar nemokamos? Kartais jei mestum, nereikėtų sumokėt už tai, kad mokeisi?
Na, dėkui, kad linki. Jo, ten ta nauja sistema po 2 metų, kurios tiksliai iš tikrųjų net nežinau, vieni taip pasakoja, kiti kitaip. Be abejo, nenorėčiau patekti į tą tarpą mokančiųjų, viskas priklauso nuo manęs, kaip mokysiuosi ir t.t. Vis dėlto didesni procentai, jog liksiu studijose, reikia didelio ryžto mesti, ir rizikinga, na, bet kas čia žino, kas būtų, jei mesčiau, kaip toliau gyvenčiau, ką veikčiau.
Pas Petrauską neturėjus nieko. Bet jis į piktybinį „sukirtinėtoją“ nepanašus. Mokykis gi.: )) Taip. Su tuo „padirbimu“ būtų taip, kad arba galų gale aplankytų supratimas, ko nori (ko linkiu bet kokiu atveju), arba užstrigtum ties niekur ilgam. Mesti reguliariai ir aš užsinoriu, nors ir liko mažai laiko, ir studijomis labai nesiskundžiu. Dabar jau net žinau, ką tikrai norėčiau studijuoti, bet gerb. valstybė man nemokamos vietos suteikti nebegali, tad...: ) Mano problemos veikiausiai. O tavo vietoje labai labai gerai viską apsvarstyčiau. Ir jei likčiau — bent jau pasistengčiau po dviejų(? gerai nežinau naujos tvarkos) studijų metų nepatekti į tarpą tų, kurie turės mokėti pilną studijų kainą.
Petrauskas 😄 Tame ir bėda, jog nežinau, ką veikčiau metęs. Turbūt išvažiuočiau į užsienį ir dirbčiau ir gal po to kitur įstočiau, nors vėlgi nežinau kur, apskritai pastaruoju metu nebežinau, ko noriu.
Kas skolą įtaisė? Dėl pačių studijų. O tu, pavyzdžiui, įsivaizduoji, ką norėtum gyvenime veikti vėliau? Bent maždaug, abstrakčiai, kryptį? Universitetas suteikia išsilavinimą, tau lieka ketveri metai sugalvoti, kaip jį tikslingai panaudoti. Visgi jei manai, kad sritis, po kurią kapstaisi, tavo gyvenime niekaip kaip nepritaikoma — studijų nutraukimas nėra pati blogiausia išeitis.
Metimas tikrai ne visada išeitis. Visiems tokių minčių kyla, kad ir kaip patinka studijos. Mest verta tik tada, kai gerai žinai, KUR kitur nori. O skola tai baika. Nors vieną privaloma studentui atsiminimui turėti.