Šaukė: "Kas norit į snukį?". Tyla.

Žaginamas ežiukas būtų cypęs, jei nulaužtu akto metu spygliu nebūtų persismeigęs gerklų. "Ataugs" - pagalvojo ir rankos mostu leido žagintojui susiprasti: "Greičiau". Nes tokie dažniausiai nesigaudydavo aplinkoje.

O ežiukui ir šiaip dažniausiai nesisekdavo. Kas nors išžagino, kraupiausia - nekokybiškai, apliejo butą, nors ežiukas neturėjo namų, privertė mokytis gimnastikos, geidžiant patenkinti savo iškrypėliškus įnorius. Sakydavo - po nelaiminga žvaigžde gimęs. "Mane priėmė po ligoninės lempų kaitra. Jos šypsojosi." - keistas buvo tas spygliuotis.

Kartais žmonės įsigeidžia parašyti mokslinį darbą apie jį. Ežiuką, ta prasme. Bandžiusieji arba negrįžta arba išeina iš proto, pas kepenis.
Nes žmonės dar keistesni.

Oposumai bent jau nenori būti žaginami. Laiptinėje.

https://img224.imageshack.us/img224/6968/netne012360x480ra1.jpg

PARDAVIAU RUDENĮ.

Komentarai

Kte

savotiska. ta savotiskumo rusis, kai kazkas tampa idomus ir kazkodel pritraukiantis demesi. eziukui liudna turbut. turbut daug kam liudna rudeni...

element_in_love

gryzo senas klausimas, kaip dauginasi eziukai?

anabele

geras dienorastis. lyg ir ziaurokas, bet lengvai skaitosi 😘