„O kunigai kartais užsikalėdoja net iki vasaros — o kas belieka kai kiekvienoj troboj vaišina. Dar jeigu kunigas pageriantis, tai tik dvi šeimynas per dieną dažnai teaplanko... Sunki dalia, ot.. “

Prisipaišiau nuo ryto visokių triušiukų ir ropliukų, kaskart prisėdus vis pataisau. Smagu. Įsivaizdavau kas būtų, jei būtų ekranizuotos katino mintys — juoda tyla. Du žodžiai. Juoda, juoda ir tylu. Ak, kvailystės.

Dešimt dienų. Išvis nieko nebeliko, išties. O šiandien kaip tik nagą įskėliau. Ir dar suknelės nesusitaisiau. Ką dabar turbūt ir teks daryti. Nes temsta jau. Tai kas, kad neva tos suknelės nerūpi. Gi žinai mano tuštybę.

Atgimė rūpestis katinui, net išmečiau tą kilpą, katra praeitą savaitgalį buvo ant liustros pririšta. Neprireiks, tikiuosi, daugiau.

https://i21.photobucket.com/albums/b255/kyberpirate/CopyofPicture346.jpg

Laimė mano ne šitas gyvis vis tik. Greičiau, po velnių, greičiau.

Komentarai

RockPrincess

Nemėgstu kunigų...