Gaila, iš tiesų, kad turint penkis obuolius ir norint lygiai padalinti juos trims hienoms kiekviena gautų po du.

Kai pagaliau nežmoniškai norisi klykti, nebėra galimybės. Bet ir daiktų namie per daug, akustikos geros nebūtų. Triukšmo nemėgstu šiaip. Todėl gal ir gerai. Užtat mėgstu kvadratus — būtent dabar norėčiau chromuoto ir sunkaus. Ir tai yra mano reikalas. Nepaisant to, sviediniai dar žavi. Įsivaizduodama tarybinės navy spalvos nusiraminu. Ir dar juodas slinky. Veeeža. Mėtyčiau dabar į katiną. Taip. Arba labai norėčiau katiną tuo daiktu apvilkt. Gaila, katinas per storas. Irgi kabančiu pilvu. Man betrūksta pradėti megzti. Ir iš karoliukų vert. Ar kaip ten būdavo, mada, vilną velti. Dievaž, papuošaliukų „originalių“ pasidaryt. Dar vazonus dažyt mėgstu. Rimtai čia. Bet tą vieną su paskutinio patepimo vertais kaktusais laikau nedažomu. Ne-e.

Kartais iš tiesų geriau yra išleisti visas santaupas bateliams — gal paskui kas nors kompensuos nenumatytas išlaidas ir dar pagirs dailias kojas. Ir neapsiriboti Arbato ar Nevos prospektais, nes niekas tų kojų gali taip ir nepagirti. Gali nepagirti net juodo satino suknelės, nors slapčia norėtųsi, kad būtum giriama pati. Ir svarbiausia yra stipriai suspaustos lūpos, gi nė vienas, po velnių, nevertas žodžių, juoba kreipinio, kad ir niekinančio. Tuščias žvilgsnis, karčios cigaretės, kliūvantys nagai ir raudoni apatiniai.
— Brangusis, aš grįžau.

https://www.kristopherdukes.com/images/Christian-louboutin-declic-shoes.gif

Komentarai