Naujų metų sutikimo proga vos laikiau ašaras. Bet sulaikiau. Nes leisti joms knapsėti į šampano butelį nei šis, nei tas būtų. O jeigu dar vyrui ant pečių, tai išvis. Taigi aš džiaugiausi. Kas belieka, kai viską turi.
Malonu savigyriais žarstytis. Šen, ten, visur, nes aš būsiu laumė. Laumė baltais plaukais ir jie slys tau pilvu. O paskui pakulos tos kvepės vyru, tobulu, juodam atlase.
Pavyduoliai, skerskitės patys pagaliau, nes mano svajonė su žeberklu prasieit pro jūsų arbatines pasikeitė kita. Kita, kita. Pasprinkit savo cinamonu ar kam ten meldžiatės, nes aš tai geriu tik naudingus daiktus. Ne dūšiai.
Ir kada nors kovo 9-oji bus valstybinė šventė. O po penkių mėnesių (lygiai!) mano gimtadienis ir — o, mama, nupirk man sombrero — jau bus taip arti viskas. Arti, artiese. Skaitysim sinonimus ir antspauduosim pingvinų pavogimo planus. Ir tvirtinsim legaliai, bet aš nedirbsiu raštinėj.
Iš tiesų, tai aš mylėčiau tą eigulį iš kaimo, jei nemylėčiau visiškai ne eigulio. Ne iš kaimo.
Norėjau baigt piktesne gaida, nes nebėra mano šakutės vazone. Ne-e. Vadinas, vėl vagystės, vėl pareiškimai, vėl kalėjimai ir lauknešėliai. Man įdėtų cukrinį runkelį.

https://graememitchell.com/blog/wp-content/uploads/2006/12/2114721_fotografia1300.jpg


Komentarai

CyberPirate

Dar geriau, iš tiesų, bet tingiu čia plėstis.

Ariel_Cancer_Dies

ar taip jauciasi zmogus iki sausu save isimylejes?