Niekas.Niekur.Niekada
Laikomes isikibe tu,kurie atrode svarbus ir mieli.
Nors jau senai suvokiame,kad tai ne tie zmones,kurie lauks taves rojuje.
Ne tie,su kuriais gera tiesiog tyleti.
Ne tie,kuriems ant peties gali issiverkti.
Ne tie,su kuriais gali buti visiskai atvira.
Nesvarbu kas tai bebutu.
Draugas.Drauge.Draugai.
Su jais tau nera gera.
Bet tu vistiek bandai kazka vel statyti.
Draugystes pili.
Nes gaila.
Gaila laiko,gaila prisiminimu.
Juk kazkada buvo gera ir linksma,kazkada galejai issiverkti,kazkada galejai issipasakoti;nejau vel negali buti taip pat?
O kai viskas galutinai sugriuva,kai supranti,kad nebegali su tais zmonems bendrauti,nebegali sypsotis,negali klausytis ju kalbu,nebenori girdeti ju juoko,vel pasidaro gaila.
Sikart saves.
Per daug idejai pastangu.
Buvai per daug naivi.
Per daug tikejai sviesiu rytojumi.
Tiesiog buvai per daug gera jiems.
O ka daryti tada?
Tik gailetis saves?
...
Tu niekas.Tobulas niekas.
Aciu uz demesi
Komentarai
gaila ne saves, gaila ne laiko, gaila ne kitu.. tiesiog begalo skaudu del tokio gyvenimo absurdishkumo.. tai - kas kazhkada tau buvo brangu, artima, miela, patampa svetima. Ir vel bus kazhkas kitas kas bus artima, brangu.. ir taip keichiasi, kinta, nu kur logika? vienas absurdas, blashkymas...
.