Ji staigiai iššoko iš lovos. Vėl tas prakeiktas košmaras...
-Prakeiktas... - nuvilnijo jos lūpomis saldžia gaida.
Ji jau kelintą naktį pabudo visa virpėdama ir pilna susijaudinimo. Būtent - susijaudinimo. Ji ne tiek išsigando, kiek patyrė jaudulį ( nesileiskit, mieli skaitytojai įsisiautėti savo mintims, nes anot Froido tik patvirtinsit teoriją jo, kad visais poelgiais ir mintimis siekiam seksualinio pasitenkinimo).
Ji norėjo vėl bėgti tuo šlaitu... Bėgti nuo to šėšėlio - šiurpulingo ir gaivališko. Ir galiausiai parklupti... O tas šėšėlis, paislenkęs virš jos... Čia viskas ir baigdavos.
Ji jautė didžiulį pasitenkinimą iš savos baimės, virpesio kūno ir beprotiško košmaro ir svarbiausia - nežinios...
Ta nežinia siautino vaizduotę.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Ji tyliau sukosi aplink save... Muzika vis garsėjo, garsėjo, garsėjo!!!
Kol galiausiai vokalistas graudžiai verksmingai giedojo piktuosius žodžius, kuriuos visus sudėliojus būtų išėjęs gražus prakeiksmas. Tačiau ji suvokdama esmę giesmės savaip, vis šoko darydama įmantrius judesius rankomis it indiškam filme, o visas kūnas siūbavo melodijos taktan. Ji jautė visam kūne virpulius, kurie reiškė, jog ji panyra... Panyra į tranzą, panyra į beprotystę, panyra į vienatvės siautulį, panyra į melancholiją, panyra į šižofreniją, panyra į kažką fantasmagoriško...

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Dar viena naktis. Delčia. Juk Jūs žinot kam skirta delčia...
Perkūno įtūžis reiškės galingais griausmais. Apokalipsinis dangus ir beprotybė, kuri jau išsiveržė iš jos vidaus ir nuodijo viską aplink, gąsdino nuošalius praeivius beveik tuščio gatvėj... Beprotybė, kuri apėmė visą aplinkui ir siekė dar didesnių tolių.
Ji šlaistėsi viena, ramstydamasi už sienų, kurios buvo tokio šalčio, koks tūnojo jos viduj. Ji laukė lietaus ir tatai prasiveržė pro jos žalsvas akis, kurios virpėjo vienatve ir ilgesiu...
Ir štai - lietus... Švelniais mostais, kurie vis stiprėjo, lietus glostė ją ir bandė ramint...
-Niekas niekas... - skambėjo jos galvoje.
- For ever and never more... - šnibždėjo Poe šalimais jos. Juk jis tebuvo vienas iš jos artimiausių įsivaizduojamų draugų - klausytojų. Jis tik kartkartėmis prabildavo.
Bet štai ji jau stovi ant to šešiakampio pastato - aukuro. Ji jau tiesia rankas viršun į savą svają, į meilę, į šilumą. Ji jau jaučia bučinį lietaus.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Tik jo trūko jos pažeidžamai, jautriai, gležnai sielai. Jo ...


(spręskit patys ko - ar košmaro, ar šėšėlio, ar bučinio, ar mylimojo... )

Komentarai

Dark_Night_Mood

wow... nu prikure...

Dream-Girl

Tik jo trūko jos pažeidžamai, jautriai, gležnai sielai. Jo ... lietaus bucinio... man patiko

prispausta-medzio

ogo cia beveik romanas! Bet man patiko labai gerai perteiki jausmai... Idomu skaityt buvo manau, jai truko mylimojo bucinio

jessy

jezau niu i rasot romanus DDD

Shadow_Dweller

Mylimojo mergaitė išsiilgus buvo. Chi, o gal man remtis Froido teorija ir sakyti, kad jai trūko sekso?

eglermknt

man rodos jai truko visko...