Dienoraštis #18962

nu blemba..pasiilgau savo puseseres..atrodytu nemaciau 5 menesius,bet taip pasiilgau,kad net nerealu..asarytes spaudzia man vien prisiminus ja.. gerai,kad yra bent toks dalykas kaip skype bet tai tikro zmogaus nepakeicia..
tik dabar supratau,kaip as ja vertinu ir myliu.. kol ji buvo lietuvoj tai nesimatydavom ir po pora menesiu,bet buvo kazkaip kitaip,nes zinojau kad galiu i viska spjaut ir nuvaziuot pas ja..o dabar kai ji toli,negaliu pas ja nuvaziuot ir net zinojimas kad jos nematysiu dar puse metu varo i nevilti.. taip gera prisimint,kaip anksciau galedavau jai paskambint arba nuvaziuot,juk mus skyre tik pussimtis kilometru..o db..tukstanciai.. pasiilgau..zveriskai pasiilgau.. Juk arteja Kaledos,o jos nera..siandien ji sake puose eglute ir vos neverke,nes pasidare zveriskai liudna..man ir paciai lb sunku..TIK DB SUPRATAU KOKIA JI MAN BRANGI..


ir cia truputi ne i tema..
Pinigai keicia zmones..ir tikria ne i gera puse..bet viena diena jie baigsis ir tada tu suprasi,kad pinigai nepakeicia tikru draugu..bet kai tu suprasi bus per velu..

Komentarai

pupauoga

manau tikrai sawnu jai jos pasiilgai....ir dar geriau jog per ta atstuma suprani ka tau zmogus reiskia is tikro ir tju tai supratai....

Autobusu_stotele

Atstumas stiprina draugystę. O beje, ilgesys geras jausmas. Liudnas. Bet pasiilgti yra gerai

dingusi_kazkur

Žinai, smagu, kad turi ko ilgėtis. O gal gerai, kad ji tolėliau? Juk tai Tau padėjo suprasti, ką ji Tau reiškia. Gal, jei ji būtų šalia, dar to nebūtum supratusi, būtų viskas kaip visada ir tiek.