|
kai man liudna..taip ir norisi apsiverkt,bet negaliu akys tarsi isdziuvusios,tik kazkoks sunkumas guli ant sirdies..ruduo,,taip norisi turet zmogu,kuris mane apglebtu ir tyliai i ausi pakuzdetu MYLIU. tiesiog ziauru ziuret kaip visi draugai vaiksto porom o as viena..net nustojau eit savaitgaliais susitikinet su draugais,nes as ten pastoviai bunu tarp poreliu ir apima toks durnas jausmas,jauciuosi kaip suniui penkta koja..noriu,kad ir mane kasnors myletu,kad apkabintu,kad pabuciuotu ir galu gale,kad butu su manim,suprastu mane is puses zodzio..noriu jaustis reikalinga.
|
Komentarai
Puikiai tave suprantu, nes pati tai išgyvenu. Tačiau nereikia dėl to liūdėti, nes galbūt dar ne laikas. Pamatysi, meilė ateis kada net nesitikėsi, taigi neprarask vilties ir mažiau kreipk dėmesio į tai. Pamatysi, viskas bus gerai. Na o aš pati dėl to nelabai liūdžiu, nes suprantu, jog aš dar per mažai subrendusi meilei
TIKRAI ne tu viena, tiesigo maziau imk galvon
o...daug tokiu vienu zmoniu ant svieto sedi,daug
Vaje, seiles. O as tau siulau pykti ant viso svieto ir pasiusti visa pasauly velniop, kaip as padariau. Tegul zino kiek daug praranda... Zinok pades tikrai. Pasiimk ko nori ir ikask jei neduos .
Sulauksi Nepasiduok liūdesiui.