prisiminimai:)
Prisimenu kai mes vos gryzusius i "namus" begdavom i parka.. Ant suoliuko. jis vienintelis mums primine namus. dar iki siol atsimenu ta jausma kai sedi ant suoliuko parke ir kalbi apie tai kaip buvo gera namie,kaip pasiilgom draugu ir visko kas lietuviska..o i dangu kyla lektuvai..vienintele mintis budavo,kad jie skrenda namo,ten kur taip gera ir miela.. taip slinko savaites..kiekviena diena baigdavos ant suoliuku su pusesere ir su cigarete rankoj,.retkarciais koks suniuku myletojas prieidavo prie musu pasilabinti,paklausti kokia kalba kalbam,o kai atsakydavom,kad lietuviskai tai nei vienas nenumane kur ta lietuva yra..
Bet dabar kai esu namie,visa tai prisimenu su nostalgija..tan buvo gera,bet mes to nesupratom,nes velniskai ilgejomes namu..
Myliu parka ir suoliuka tarp medziu. Ir dar lektuvus,kurie skrenda i namus..Noreciau vel ten sugryzti!
Komentarai
"...Ir dar lektuvus,kurie skrenda i namus" mm... man visuomet taip buna...
Ilgėjimasis... o vėliau nostalgija... Jausta. ;>
mm.. man irgi panasiai buvo..
turbut net neisivaizduojat kiek man reiskia sie prisiminimai,nes buvo lb sunku viska parasyt..sunkiau nei papasakot..
Svarbiausia, kad turi prisiminimus... vien tai jau yra vertybė...
amžinas ilgesys, kad ir kur bebūtum. ;>> tiesiog žmogiška. ir kitaip niekada nebus.