sunku prarasti drauga...

kai ziauru ziuret i zmogus,kuris kuo toliau tuo labiau atitolsta nuo taves..sunku kia tavo draugas nebenori pazinti taves,kai jis pasidaro saltas,jam nebeidomu niekas kas susija su tavimi..sunku kai jis pasidaro svetimas..
kartais vis dar noriu ateiti prie taves,prisesti i gretima suola ar pritupt salia taves ant palanges ir tiesiog draugiskai paplepeti..noriu,bet zinau,kad jau nebegaliu,nes tu man pasidariai svetimas,tu jau nebetas zmogus del,kurio galejau padaryt turbut viska..tavo zvilgsnis jau nebemielas man,tavo zodziai kartais zeidzia ir skaudina..taip ir norisi paklaust: kas tau nutiko? kodel tu toks? nejaugi tu galejai sitaip pasikeist per pora vasaru?
o as tikejau,kad tu mano draugas..

Komentarai

onlySun

Zodziuose tiesos yra, bet kartais reikia tiesiog kalbeti, ir viskas gal issispres. I akis labai krenta gramatines klaidos..

skeitaz

Yra tik vienas sakinys,galinktis visa sita apibudinti..."Viskas kada nors baigiasi"... Man ir taip yra.Belieka tik uzslepti skausma ir tyleti...Laikas juk gydo zaizdas.Laikykis

elfooke

o zinai, kad rysi reikia palaikyti? ne tik noreti, bet ta ir daryti? jei jauti - kazkas ne taip? pirma taisyk, kas tau nemiela tavyje, jei nepades, imkis esminiu priemoniu - tikro pokalbio ir rimto darbo. nes tikrai ne tik tas zmogus kaltas del nuotolio.