Ežeras.Jūs.Kebabas.Alus ir mano mylimas kaimukas.Tik tiek tereikia ,kad jausčiausi laiminga.beveik laiminga.Tik truksta kazko.Truksta to jausmo,kai per kūną bega šiurpuliukai.Truksta ugnies akyse ir nuoširdumo.

Mes tokie pasikeitę.Visi.Kazkokie susivaržę.Nors ne,mes susvetimėję.Net ir tu,mano mielas drauge,kitoks,nebera tų akių,iš kurių skilstų siluma,jos kitokios. Jau nebėra to žmogaus,kuri as branginau labiau nei ka kita.Ir dėl to labiausiai skauda.

Nors matysimes ir per 10 metų kartą,bet vis tiek būsime draugai-nuostabiausi zodziai ,kuriuos pasakė,mano draugas,o ne tas zmogus,kuri db matau pries save.

Komentarai

Davai

aš žinau ir nežinau ko truksta..truksta tokio keisto jausmo,tokio kuris buvo anksciau.jaučiuosi svetima jiems.

syncope

nezinau, man draugyste - keisciausias rysys tarp zmoniu......ir jauciu kad niekada jo iki galo nesuprasiu

tapkiule

visiems ko nors truksta...manau tai zmogiska taip turi buti

Xpo

Nekenčiu vasaros.

amicable

Man irgi kazko truksta Visi keisciames... Visi keisimes... nieko nepadarysi... As irgi siandien varysiu prie ezero, Druskininkuose =]