tu išeitum,aš mirčiau.,.
Va šituos žodžius radau savo užrašų knygelėje ir dar atsimenu kai juos rašiau..Atsimenu kai tada tave mylėjau..pfff..dabar net juokas ima,kokia kvaila buvau.Atsimenu kai verkiau kone kiekvieną naktį dėl to ,kad išėjai. Galvojau,kad daugiau nebegalėsiu gyventi.. O dabar esu laiminga
vis dėl to laikas gydo žaizdas ir greičiau nei atrodo
bet vis tiek ačiū už tuos jausmus..už tai ,kad supratau,jog žmonės lb keičiasi,vieną dieną jis geriausias ir visoks kitos nerealiausias,o kita jau jo nebeatpažįsti..
Komentarai
Dabar tau atrodo gerai. Bet sutiksi tu ji ir baigsis tavo laime =] is patirties sakau...
bet juk vis tiek gera prisiminti... man buvo atvirkscias variantas..nu panasus. jis mane mylejo, o dabar turbut panasiai kaip tu galvoja, kad kvailas buvo... ;P nors jam geda galbut... bet man gera mintimis sugrizti i tas dienas ..
Pff... kam tie prisiminimai, jei kvaila buvai.. Beje, tavo nuosirdumas ta zmogu tikrai paglostys..
Būna.. Viskas keičiasi.. Ir kartais tai užknisa!