KūrybaEilėraštis

Apie ją


Su vis kiekvienu ryto prabudimu,
kai atsiveria ir mano nuodėmingos akys -
pamatau kaskart tave... -
Su rytiniu saulės spinduliu pro langą,
nesvarbu net kokiu metų laiku...
Kartu geriant kavą ir smilkstančios
cigaretės dūmu - Tu, vis manyje!
Tavo kūno salsvas kvapas gniaužiasi
besielio mano organizmo viduje.
Nuolat pasirodai, norom nenorom,
Ne laiku ,o gal net sapne.
Begėdiška meilė, kurią Tu šalto mėlynumo
akim pagrobei į save -
kankina, slopina ir gniuždo gležną asmenybę
šiam gruodžio šaltyje...

Komentarai