Ai.
Šinadien primyniau sraigę. Aš nužuudžiaiu sraigęęę. Kaip taip galėjau? Vargšė sraigė... Šakės... Man be galo gėda. Kaip reiktų atpirkti šitokį nusikaltimą? :/
Ir dar. Man trūksta dėmesio.
Šinadien primyniau sraigę. Aš nužuudžiaiu sraigęęę. Kaip taip galėjau? Vargšė sraigė... Šakės... Man be galo gėda. Kaip reiktų atpirkti šitokį nusikaltimą? :/
Ir dar. Man trūksta dėmesio.
Komentarai
Kad ne pelę augino, man atrodo.. Dar baisiau.. Žiurkę.. Ji kažkaip buvo šiukšlių maišę, ar kaip ten, tiksliai nepamenu. Faktas, kad buvo netyčinis užminimimas. O juk žiurkė dar protingesnis gyvūnėlis už pelę. Žinoma, dar sklando gandai apie katę (irgi iįš serijos 'netyčia'), bet nežinau, kiek tai tiesa.
Viskas, sėsi į kalėjimą už sraigės žiaurų nužudymą.
Aš. Nežinau Kurt'o biografojos ir neskaičiau "Sunkiau nei dangus".
Manau, daugiau nei pusė Lietuvos tai tikrai. Bet žinoti ir žinoti bei paskaityti yra du skirtingi dalykai.
Ir dabar kilo klausimas: ar yra tokių, kurie nežino Cobaino biografijos, t.y, neskaitė "Sunkiau nei dangus"?
Kurtas Cobainas užmynė ant savo augintinės pelės. Įdomu, kam turėjo skaudžiau būti, tau, kuri užmynė ant nemylimo ir neartimo mažo organizmo, ar jam, kuris greičiausiai mylėjo savo augintinį? Šiaip ir aš, kai buvau maža, verkdavau dėl tokių dalykų, taip kad suprantu :D
O man teko slastus žiurkinius užstatyti nekaltai varlytei, kad kartais nesuveiktų signalizacija troboj, kai paliksiu... Jaučiuosi nekaip...
Visko man trūksta..
Jei primynei sraigę, tai trūksta ne dėmesio, bet dėmesingumo.
Ačiūūū. :D Iš kur žinai, kad sraigė nemąsto? Juk ji turi tokius fainus ragiukus.. ir dar su savim nešiojasi namą. O tai sakyčiau yra visai gudru (užsiauginti namą ant savo nugaros). Ir dar jos gražios. Ir va. Aš sunaikinau mažą gyvybę. ;/ Ir dar begalę uodų užmušiau... Šakės. Aš serijinė žudikė.
Kas per gamtos dėsnių nesupratimas. Turėčiau sakyti atvirkščiai, bet taip gali sakyti tik tas, kuris nesupranta, kad užminti sraigę yra natūralu, kasdieniška ir suprantama. Dėl sraigės neverta jaudintis... Dėl šuns, katino ar kito protingo bei suprantančio, gerus jutimus turinčio padaro tikrai būtų gaila. Sraigės tik valgymui skirtos... O kad trūksta dėmesio, labai matosi. Bet tai pateisinama ir tai ne nuodėmė. Tik kartais ne visi tau pasiskundus tą dėmesį suteiks. Nors nuo manęs tokia dovana ką tik teko.