Dienoraštis #39398
Galutinai nustojau sukti galvą dėl dalykų, kurių negaliu pakeisti: yra , kaip yra. Nieko čia neprisinervinsi.
Todėl pradėjau mėgautis sniegu. Ir gaiviu šaltu oru. Ir trumpomis kelionėmis mirkūške iš mokyklos ir į ją. Pradėjau išnaudoti savo nemigą rašydama laiškus.Vėl šypsausi.
O vat su alkio pradingimu jau kitas reikalas. Nesuprantu, kas darosi. Pradėjau labai mažai valgyti, ir tai, ką suvalgau paprastai būna greiti užkandžia mokykloj. Arba net to nesuvalgau. Pradėjau jausti pasekmes: Išbluko plaukų spalva, nuolat pykina, visąlaik svaigsta galva, silpna, šalta, greit pavargstu.
Tikiuosi, kad šeštadienį Atikoj atsipalaiduosiu ir bus geriau. Atsiras apetitas ir dings nemiga.

Komentarai
Ne tas piktas,o tas ,kuriam taip pat viskas yra,kaip tau....
Ūūūū Atika! :) ) Ačiū, pamėginsiu.: )
Tu tas mano piktasis brolis dvynys, kurį atskyrė nuo manęs vos gimus? :)
Dėl lęšių košės gali atsirast ne tik apetitas :D
ooo Atika :) Pabandyk lęšių košę, atsiras apetitas :) O gaivus oras yra nuostabu, tobula!
Mes dvyniai