
Ir akis į dugną gilyn
Galvoju, kad gal nėra pats geriausias dalykas pradėti rytą su S.Mykolaičio "Užrakintu dangumi".
Gal geriausia nebūti iš vis niekada?
Jaučiuos taip, lyg mane būtų buvęs partrenkęs traukinys. Viską skauda. Galvą, skrandį, kojas ir dar kai ką ..
Kaip kartais pasiilgstu nuoširdžių žmonių. Tikro bendravimo, neatrenkant žodžių, nes vėliau gali būti paplepkinta.Nacionaliniai gyvenimo kaime ypatumai. Pasakyk kokią nesąmonę ne tam žmogui ir tuoj pat žinos visi aplink. Noriu dingti dingti dingti iš čia.
Būtų faina, jei sesei išleistuves padarytų tą pačią dieną kaip ir man. Tada vietoj kankynės savo mokykloj keliaučiau į Kauną.
Liko tik kokios dvi savaitės!!!
Gurkšnis dievo kaip spirito, ir akis į dugną gilyn..
Net pati nejaučiu kaip kiekvieną vakarą sukalbu po maldelę. Už save, Už šeimą. Už draugus.
Vakar naktį išėjau į sodą. Dar nesu girdėjus naktį šitokios paukščių dainos. Jų giedojo tiek daug ir visi tai darė taip skirtingai.. O žolė kaip kvepėjo!. Ir šilta labai buvo.
Reikia iš kur nors ištraukti dviratį, tada keliausiu pasivažinėt iki skardžių.
Va. Alyvos už lango velniškai skaniai kvepia.
TURĖJAU GIMTI VISIŠKAI AKLAS, NES TIK DABAR SUPRATAU, KAD MATAU.

Komentarai