Padangos gelbėjimo operacija. Kruvinos kojos.

Vakar ar šiandien.. Turbūt, kad jau vakar. O gal visgi? Nu žodžiu, penktadienį:

Atsikėliau. Brolis kepė blynus. Ant grindų vienas aliejus, visir pritaškyta miltų ir tešlos. Kol viską išvaliau trukau valandą.

Įpusėjo diena, iš darbo grįžo tėvai. Aš mama ir brolis išėjom maudytis. Brolis leido man opasiimt jo padangą, nes savo pūsti tingėjau. Kaip nuėjom prie upės jis apsigalvojo ir padangą nusprendė atsiimti. Kovodama dėl jos su kelėnu trenkiausi į akmenį. Nusibruzdinau. Galvojau tiek jau to, Visai kaip vaikystėj. Liko tik alkūnę nusibrozdint.

Kovą dėl padangos  pralaimėjau. buvau velniškai pikta. Brolis nusprendė nuplaukti iki kitos maudymosi vietos. Nuplaukęs iki ten, kur reikia paleido ratą iš rankų ir tas nuplaukė savais keliais. Mama liepė bėgti gaudyti. Iššokau iš upės ir basomis kojomis, per gervuogynus nubėgau gaudyti. Visos kojos kruvinos ir subraižytos.. Nubėgau tiek, kad garantuotai tą ratą aplenkčiau ir suspėčiau paiimt. Ten kur atbėgau, buvo keletas mano kaimynų, labai keisai mane nužvelgė, vos neverkiau. Sakė, kad padanga nepraplaukė pro šalį. Patarė lipt į vandenį ir prieš srovę einant  pasičiupti. Nubridau kokią pusę kilo - kaip nėr, taip nėr. Vėliau pamačiau, kad greičiausiai čiuvai su baidarėm  bus tą padangą įmetę įkrantą. Paiėmiau padangą, jau būvau visai be jėgų. Sumąsčiau, kad anoj upės pusęj pjauna žolę, o per gervuogės eiti nebenoriu. Išlipau. Pasirodo ten dar baisiau 0 nupjautų žolių koteliai pradėjo badyti pėdas. Kai kur iki kraujo.

Pasikiau namus jau žliumbdama. Aprėkiau borlį. Mamos nėra. Pasirodo padangą gelbėjau pusantros valandos. Išėjo manęs ieškoti. Jos neprisišaukiau. Mama grįžo visa išsigandusi.

Tai va, dabar nebegaliu tvertis su kojų skasmu. Velniškai gelia. Jokia pripučima padanga to neverta.

Komentarai