
Pasivaikščiojimai po kapines. Užrašai ant gitarų.
Prapliupo lyti. Taip man daug labiau patinka negu vakarykštis oras. Tai ką matau už lango puikiai atspindi dabartinę nuotaiką: apsniaukę, vėsu, daug kritulių, žalia.

Aplankėm senelių kapus. Pas močiutę Salantuose buvo jauku. Nenorėjau paliktis jos. Pašnekėjau mintyse. Papasakojau kaip sekasi, paklausiau kaip ten pas ją viskas vyksta. Atakymo, aišku, nesulaukiau.
Pas senelius Kretingoj kalbėjau garsiai, tiesiog nuotaika gera buvo. Tėvai su teta pradėjo juokts balsu. O man tai kas..
Amžinąjį atilsį duok... kodėl kiekvievąkart nuėjus reikia kartoti? Šįkart patylėjau. Kuri ranka dešinė, o kuri kairė? Nemoku žegnotis.
Kai ant senelių kapo pasidarė visiškai šalta apsikabinau mamytę ir laikiau laikiau laikiau ją..
- Greta, eik į mašiną tau gi šalta. Visa mėlyna esi.
(Palauksiu, kartu nueisim).

Grįžus vėl klausiausi "Baltojo ruso" dėmesį atkreipiau į Razausko gitarą. Jau seniai buvau atkreipusi. Kažin ką reikškia tas užrašas..?
Paklausiau jo. Atsakė. Nustebau.
Pažiūrėjau į saviškę. Ant jos lipukas. Raudonas. Su aiškia reikmše.
Reikia pradėti mokytis. Reikia pradėti mokytis. Reikia pradėti mokytis grot. Nenuvilti jų visų. Reikia pradėti....

Vėl tapsiu kapinių mergaitė. Šilti prisiminai.

Komentarai