Potvynių ir atoslūgių dėsnis.

Smuko žemyn nuotaika. Kažkas raižo visus vidurius.Lyg ir viskas gerai, bet viduj tai viskas negerai. Kažkokia savigrauža užpuolė. Graužiuos dėl kvailiausių dalykų, ant kurių man turėtų būti nusispjauti ir yra seniai pamiršti.

Potvynių ir atoslūgių dėsinis. Jei nuotaika buvo pakilusi, tai reikia nesijaudinti, tuoj atslūgs.

Kartais būnu toookia nuo dūšios kvaiša. Nu gerai, nekartais.. Et.

Ir šiaip kažką labai daug norėčiau pirašyt, kad apibūdint savo savijautą, bet jokie žodžiai tam nėra sugalvoti ar bent jau aš jų nežinau. Tai paliksiu kalbėti muzikai :



Komentarai