Tikiuosi. Nesvarbu.
Tikiuosi viskas bus gerai ir savaitgalį paskutinįsyk šiemet miegosiu gamtoj. Tikiuos bus linksma. Niekad nemaniau, kad šitaip pasiilgsiu klasiokų ir su jais leidžiamo laiko, laužo dūmų ir visų kitų nesąmonių, apie kurias tingiu rašyt. Tikuosiu, kad dangus bus žvaigždėtas ir nelis, kaip praeitą kartą. Tikiuosiu vėl tos pačios ramumos kaip pernai...
Nesvarbu, kad man patinka kitokia muzika, kaip jiems. Nesvarbu, kad mano pažiūros kitokios. Nesvarbu, kad esu visiškai kitokia.. Mus sieja dešimt metų kartu. Nesvarbu, kad dauguma metų buvo toli gražu nemalonūs, svarbu, kad buvo gražių akimirkų kartu Svarbu, kad paskutiniais metas mes tapom lyg šeima, svarbu, kad aš pasiilgsiu tų žmonių, svarbu, kad aš gaučiau iš kur nors vyno..
Man patinka tas faktas, kad DR muzikoj nuolat išgirstu kažką naujo, į ką ankščiau nekreipdavau dėmesio.
Iš dainos "Rytas prie upės"
Tai įvyko prieš tūkstantį metų
Maždaug praeitą rudenį
Nuo to karto man mėtai sapnus
Ir rytais mane budini
Tai įvyko prie upės auštant
Kai tavo kūnas keistai nušvito
O tu sakei: „Nebijok, aš patyrus
Man taip retkarčiais būna iš ryto“
O už durų – kitapus upės
Gulėjo tavo mirę kariai
Visi nuogi, po pusę degtuko
Rankoj. Ką tu jiems padarei?
Tu šypsaisi: „nejaugi tu nežaidi?“
Ir dar vienas kūnas susmunka
„O kas dėl jų, sakai, tai mes tik sprendėm kuris
Ir visi jie ištraukė po trumpą...“
Miegas neėmė – tik darėsi keista
Visos tiesiosios sukos į ratą
„O dėl nuodėmių – dabar tau viskas atleista
Tu matai kaip nei vienas nemato“
Ir iš upės išskridus visoms žuvims
Aš supratau, kad bijau šito ryto
O tu sakai: „nebijok, aš žinau ko tau reikia...“
Ir drabužiai patys nukrito
Tai įvyko prieš tūkstantį metų
Maždaug praeitą vasarą
Nuo to laiko mane tarsi sakmę
Kažkas tyliai paseka
Tai įvyko prie upės auštant
Mano akys susmigo į ją
O ji pasakė: tau pasisekė, nes tie, kurie matė mane
Dabar jau visi seniai danguje
Toliau nebuvo nieko daugiau
Kareivių kūnai ir sustingusios žuvys
Tą rytą ėmiau suvokt,
kad gimiau Ir supratau kam reikalingas liežuvis
Bet tu likai manyje ir dabar
Ir po tūkstančio metų rudenį
Kiekvieną naktį man mėtai sapnus
Ir tik tu rytais mane budini
Apie kitus atradimus jo kūryboj kitą kart papasakosiu..,
Pagaliau išmokau iš tikrųjų klausytis.

Komentarai