*Užrašai nuobodžiuose pamokose" (2)

Šita nesąmonė buvo rašoma keletą pamokų. Dabar vartau senus sąsiuvinius nuolat ir suprantu kodėl nesupratau nei chemijos, nei fizikos - tiesiog nieko negirdėdavau, nes buvau pasinėrusi kažkur kitur.

Tiesa, ten ta vieta, kur su likimu, ne visai mano mintis. :D

Naktis. Lyja. Liko tik jie du. Abu liūdni mąstė apie tai, kas laukia ateityje,kaip jiems teks palikti vienas kitą. Rankose ji laikė jo dovanotą raudoną rožę - tai jos mylimiausia gėlė. Mergina vos tvardėsi nepravirkusi, vaikinui drebėjo rankos. Jie jautė vienas kito skausmą. Jų sielos kraujuodamos puolė ant kelių. Joms trūko vienai kitos, o štai visgi, jie turės atsiskirti.. Praeis ne vienas mėnuo,kol ištirps kraujas.

- Buvau kvaila. Man nereikėjo su tavim pasilikti, kai visi iškeliavo. Juk žinojau, kad taip bus. - netyčia išsprūdo merginai. Jos žaliai rudos akys prisipildė sūraus skysčio.

- Ne. Įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Tai likimas. Juk sakiau, kad viskas kas vyksta - tai tik likimas, jo žaismas.. Netikėk nėkuo. Žinok.. Nepaliksiu tavęs. Pažadėk man aplankyti, kai būsiu įkalintas. Pažadėk!

- Negaliu. Kiekvieną kartą, kai ką nors planuoju, Dievas iš manęs šaiposi. Jis griauna visus mano planus. Jis... Supažindino mus! Du jaunus, maištingus žmones. Du sistemos vergus, kurie buvo įsitikinę priešingai..

- Dievas čia niekuo dėtas. Tai likimas. Nepamiršk! Dievas neša tik gėrį. Jis nesišaipo. Jis tik beorė erdvė, sudėjusi mus iš mažyčių dalelių...

- Kaip tu gali būti toks ramus, kai žinai, kad tuoj prarasi savo laisvę, kad tuo neliks manęs, neliks nieko...

- Aš nesu ramus. Labai bijau. Bet negaliu palūžti. Tik dėl avęs.. tebūnie palaiminti visi šventieji.... - jo balsas palūžo, jos akyse pasirodė siaubas. Pasigirdo sirenos. Policijos pareigūnai jau čia. Vaikinas pasiruošęs pasiduoti. Jis nužudė, nors ir ne vienas. Vis tiek reikia prisiimti. Jei ne jis, tą būtų padaręs kažkas kitas..

Jis pabučiavo ją. Bučinys buvo trumpas, švelnus, ištirpdęs pasaulį.

Jie abu pravirko. Vaikinas atsistojo, pakėlė rankas į viršų ir pasigirdo šūvis. Tiesiai į širdį. Jis krito negyvas.

Jie planavo, o likimas nusišaipė..

Vėjiniai malūnai nešiojo jo sielą. Ji(siela) nutūpė į merginos sapnus. Vaikino siela - sapnų muzikantė. Jos mintys - vogtos, sapnai - sumeluoti, o juokas - dirbtinis.

Jie abu puikiai papildo vienas kitą.

Komentarai