KūrybaEilėraštis
Amžina Tamsa
Kai bedugnė pradeda šviesėti,
O dangūs pasidaro neįveikiamai juodi,
Girdžiu kažkur už metalinių grotų
Bėgioja žiurkės po kampus....
Išeinu aš į dienos tamsą,
O pareinu lyg iš nakties šviesos....
Pasižiūriu į save vandeny
Ir suprantu, kad mano veidas nyksta...
Su kiekviena diena atrodau vis baisiau...
Bet tai nerūpi niekam,
Net ir tam Žmogui,
Kurio dėka nebegaliu svajoti,
Nebegaliu skraidyti kaip angelas su lengvais sparnais....
Tačiau kartais dar prisimenu,
Kad egzistuoja mėlyna padangė...
Dabar man tai... tik pro dryžuotą langą,
Pro kurį matau beribį gyvenimą...
Kažkada suprasi, kad svajose
gyvenimas spalvotas, o realybėj - Amžina tamsa...

Komentarai
grazu...
maziusa ko tu nesupratai?? eilerascio?
daugiausiai ne kritikos reikia, o didziausio ivertinimo ...
nesupratau
ech...... kaip grazu......
aciukas ) o apie dangu, tai zimbabwe tu teisi - jis vienas, bet ce as isivaizdavau, kad ju daug, bet jie skietingu spalvu, taciau bendrai - viskas juoda
tiesiog nuostabu!
o as galwojau kad dangus yra tik wienas............